- užvargti
- užvar̃gti vksm. Užvar̃gsta ir tàs vai̇̃kas besimókydamas.
.
užvargti
Look at other dictionaries:
užvargti — užvar̃gti Š, NdŽ, DŽ1, KŽ 1. intr. privargti, užilsti, nusikamuoti: Užvar̃gę žmonės būdavo, darbe prapuolę, ką beapsičystis Slm. Darbinykai tiej ažuvar̃gsta Dv. Ažvar̃gom abidvi su Valia, regis, visas [kūnas] kaip aptirpęs Slk. Užvar̃gsta ir tas… … Dictionary of the Lithuanian Language
užvarginti — NdŽ 1. Ser, DŽ1 caus. užvargti 1: Jos (mergaitės) neužvargytos pas mane Lp. Užvarginot darbais. Mergiotė žodžio pratart nebegali A.Rūt. Aš buvau ažvarginta iš mažų dienų Vdš. Jy (kumelaitė) buvo labai užvargyta Lp. | refl. NdŽ: Kai pieną veža,… … Dictionary of the Lithuanian Language
užvarguoti — 1. žr. užvargti 1. | refl.: Vasarą tai, žinot, užsivarguoji Al. 2. žr. užvargti 7: Kiek buvo turto, kiek buvo visa ko žmonys uždirbę, užvargãvę, sutaisę Sd. ║ Gž. varguoti; atsivarguoti; išvarguoti … Dictionary of the Lithuanian Language
įvargti — įvar̃gti NdŽ, DŽ1; N, M 1. intr. KŽ smarkiai pavargti, pailsti: Įvar̃go brolis dideliai, kol atvažiavo blogu keliu J. Neįvar̃k labai šiandien, rytoj reiks didelė kelionė keliauti Š. Par dieną, kol nusikasiau lig Plungei, gerokai įvargau Slnt.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apvargti — apvar̃gti 1. intr. kiek pavargti, apilsti: Du kupsčiu šieno sūnešiau ir apvargau Rdn. Apvar̃gstam, į lovą, tepasiuntie viskas! Rdn. Apvargaũ, tai parejus guliau Dsm. 2. tr. išvargti, iškentėti (vargą): Tu mano vargų neapvargsì Ds. 3. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atvaduoti — tr. Š, NdŽ; H, H172, Q163, R247,401, MŽ330,540, N, M, L 1. išlaisvinti, išgelbėti: Vytautas sukilo prieš vokiečius, atvadavo anksčiau jiems paduotus žemaičius A1883,108. Reikia atvaduot, kągi daris Kp. Kas ją (karalaitę) galėtų nuo smako… … Dictionary of the Lithuanian Language
atvargti — atvar̃gti Š, KŽ, DŽ1 1. intr. kurį laiką praleisti, išbūti vargstant: Penkelis metus atvargaũ Švnč. Jie atvar̃go dešimt metų Rmš. Parėjo iš kariuomenės, ketverius metus atvar̃gęs Pkn. Piemuo atvar̃go metus pas ūkinyką Jnš. Jau šmotelis metelių… … Dictionary of the Lithuanian Language
davargti — ×davar̃gti (hibr.) intr. 1. privargti, priilsti: Čianai ik valiai davar̃gę Dv. 2. pakankamai klojėtis (apie linus): Su mašinoms būt išmynę [linus], kad i nedavar̃gę Erž. vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išvargti — išvar̃gti Rtr, KŽ, DŽ1 1. intr. Sut netekti jėgų, labai pavargti: Išvargaũ, paklibėt negaliu Klt. Aš, matai, buvau išvar̃gęs, nemiegojęs Žr. Būsi išvar̃gęs iš darbų – užmigsi, nebjusi Kl. Šitiek kelio stačiom – išvargstì, pabaiga Slk. Jaučiausi … Dictionary of the Lithuanian Language
nuskurti — nuskùrti intr. 1. K, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Jdr, Kv apiplyšti, nudriksti, nuskarti: Tie nuskurę žmonės glaudė ir malonėjo savo vaikelius LzP. Nuskùręs ir vaikščioja, nė apsitaisyt neturi Srv. Neva ponas, o nuskùręs ir skolose paskendęs Gs.… … Dictionary of the Lithuanian Language
